Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Nikosija (gr. Λευκωσία, turk. Lefkoşa) – didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų

Šiaurės Nikosija

  • Pagrindinis puslapis
  • Šiaurės Nikosija

Nikosija (gr. Λευκωσία, turk. Lefkoşa) – didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų respublikos sostine). Yra tarptautinis oro uostas (neveikia, JT administruojamoje teritorijoje). 2016 m. pietų (graikų) Nikosijoje gyveno 55 014 gyventojų, šiaurės (turkų) Nikosijoje – 61 378. Su priemiesčiais – per 300 tūkst. gyventojų.

Nikosija
Λευκωσία, Lefkoşa
      
Buvusi Šv. Sofijos katedra (dabar mečetė) turkų kontroliuojamoje Nikosijos dalyje
Nikosija
Nikosija
35°10′00″ š. pl. 33°21′00″ r. ilg. / 35.16667°š. pl. 33.35000°r. ilg. / 35.16667; 33.35000 (Nikosija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėKipro vėliava Kipras
ApygardaNikosijos apygarda
Gyventojų (2016)116 392
Plotas51 km²
Tankumas (2016)2 282 žm./km²
Altitudė220 m
Tinklalapis
VikitekaNikosija
KirčiavimasNikòsija (Leukòsija)

Mieste yra daugiau nei 50 bažnyčių ir mečečių. Šiauriniame (turkų kontroliuojamame) miesto sektoriuje stovi vienas iš miesto simbolių – Selimiye mečetė (iki XVI a. buvusi šv. Sofijos katedra). Senamiestis apsuptas 1567–1570 m. venecijiečių pastatyta siena su 11 fortų ir trimis – Famagustos, Pafo ir Kirenijos – vartais.

Turinys

Etimologija

Graikiškas miesto vardas Leukosija (gr. Λευκωσία) siejamas su karvedžiu Ptolemėju, gyvenusiu IV–III a. pr. m. e., arba deive Leukotėja. Taip pat spėjama, kad miestui pavadinimas suteiktas pagal VII a. pr. m. e. Egipto valdovo Ptolemėjo sūnų Leukoną, nors tai mažai tikėtina, kadangi tuo laiku gyvenvietė vadinta Lidir, o vėliau – Lidra (gr. Λήδρα). XII–XV a. salą valdant prancūzų Luzinjanų dinastijai įsivyravo ne Leukosijos, bet Nikosijos pavadinimas, bet to priežastys nėra aiškios.

Istorija

Pirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 m. pr. m. e.). Pirmą kartą miestas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 672 m. pr. m. e., kaip mokantis duoklę asirų karaliams. Nuo IX–X a. miestas laikomas visos Kipro salos sostine.

1960 m. Kiprui paskelbus nepriklausomybę, Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Po 1963 m. vykusių etninių konfliktų, miestas žaliąja linija buvo padalintas į du sektorius (šiaurinį turkiškąjį ir pietinį graikiškajį). Po 1974 m. įvykusios Turkijos invazijos į salą žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona. Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. Nikosija liko vienintelė padalinta sostine pasaulyje.

Sportas

Futbolas

  • APÓEL Leykōsía
  • Çetinkaya Türk SK
  • Olympiakós Leykōsía FC
  • Ethnikós Ássia
  • AS Omónoia Leykōsía
  • Trast AC Leykōsía

Galerija

  • Pietų Nikosijos reginys
    Pietų Nikosijos reginys
  • Atatiurko aikštė Šiaurės Nikosijoje
    Atatiurko aikštė Šiaurės Nikosijoje
  • Šv. Jono Apaštalo cerkvė
    Šv. Jono Apaštalo cerkvė
  • Arkivyskupų rūmai
    Arkivyskupų rūmai
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Balandis 05, 2026

    Aukso Lašas

  • Kovas 25, 2026

    Rinkimai Lietuvoje

  • Kovas 31, 2026

    Šizofrenija

  • Kovas 25, 2026

    SEB bankas

  • Kovas 24, 2026

    Žuvys

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus