| Šaukoto (Santolės) mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Kryžiaus žygiai | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Livonijos ordinas | LDK | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Eberhardas fon Monheimas | Gediminas | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 2 riteriai, 40 eilinių karių | ~500 karių | ||||||||
Šaukoto (Santolės) mūšis – 1331 m. rugpjūčio 17 d. nelokalizuotoje vietoje Žemaitijoje, greičiausiai Šaukoto žemėje, įvykusios LDK ir Livonijos ordino kariuomenių kautynės.
1331 m. vasarą Livonijos krašto magistras Eberhardas fon Monheimas, keršydamas už Lietuvos pagalbą Rygai konflikte su Livonijos ordinu ir 1329 m. lietuvių žygį į Ordino valdas, surengė žygį į Lietuvą. Žygio tikslu greičiausiai buvo Šaukoto (vok. Santhole, Santkore, Sandoten) žemė Žemaitijoje. Žygio pradžioje įsibrovėliai nesusidūrė su didesniu pasipriešinimu. Grįžtantį su grobiu jį pasivijo Lietuvos valdovo Gedimino vedama lietuvių ir rusėnų kariuomenė, kuri tuo metu buvo surinkta žygiui į Prūsiją.
Užsimezgusiame mūšyje LDK kariuomenė buvo sumušta ir atsitraukė. Kryžiuočių šaltinių teigimu, žuvo apie 500 lietuvių ir rusėnų, buvo sužeistas pats Gediminas. iš kryžiuočių pusės žuvo 2 Ordino riteriai ir 40 eilinių karių.
Mūšio vieta istoriografijoje tiksliau nebuvo lokalizuota. T. Baranausko teigimu, tikėtina, kad jos užrašymai Hermano Vartbergiečio (Santhole), Vygando Marburgiečio (Santkore) ir Johano Renerio (Sandoten) kronikose taisytini į Sauckote – Šaukotas: viduramžių rašyboje dažnai painiojamos raidės n ir u, t ir c.
Alvydas Nikžentaitis 1331 m. Livonijos magistro žygį pavadino „ypač dideliu“ (mūšio neišskirdamas) ir pabrėžė, kad juo ilgą laiką ginkluotu konfliktu su Ryga (1297–1330) užimta livoniškoji Ordino šaka atnaujino karą prieš Lietuvą. T. Baranausko teigimu Šaukoto mūšis nesąlygojo esminių pokyčių Lietuvos ir vokiečių ordinų konflikte.
- LDK mūšiai
- Livonijos ordino mūšiai
- Mūšiai Lietuvos teritorijoje