Šakalių piliakalnis

Daukšių piliakalnis
Piliakalnis iš vakarų-pietvakarių pusės
Daukšių piliakalnis
Koordinatės	56°10′58″ š. pl. 21°30′02″ r. ilg. / 56.18278°š. pl. 21.50056°r. ilg. / 56.18278; 21.50056
Vieta	Skuodo rajonas
Seniūnija	Skuodo seniūnija
Plotas	60×55
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas	1948, 1964, 1987 m.
Tirtas	1978 m.
Kultūros vertybių registras
Kodas	16376 /A477P; AR1720/

Šakalių piliakalnis arba Daukšių piliakalnis, vadinamas Pile, Papilale – piliakalnis pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šakalių kaimo žemių pietrytiniame pakraštyje, šalia Daukšių (Skuodo seniūnija).

Pasiekiamas Daukšiuose, nuo kelio Mosėdis - Lenkimai pavažiavus 0,55 km Skuodo kryptimi Skuodo gatve, po to pasukus į dešinę Giraitės gatve 0,56 km iki miškelio, miškelio pietiniu pakraščiu ir laukais 0,3 km rytų-pietvakarių kryptimi iki Erlos ir paėjus 70 m į pietus pėsčiomis palei upelį (sunkiai randamas, nes aplinkoje neišsiskiria).

Įrengtas Erlos kairiajame krante esančios aukštumos krašte. Aikštelė pusiau ovali, ištęsta šiaurės – pietų kryptimi, 60×55 m dydžio. Ją iš pietų, vakarų ir šiaurės juosia 170 m ilgio, 16 m pločio pasagos pavidalo pylimas, kurio aukštis 0,2–0,5 m (1948 m. jis buvo 1 m aukščio). Už pylimo buvo griovys, kurio išlikusi pietinė dalis yra apie 3 m pločio ir 0,2 m gylio. Šlaitas į upę status, 6 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas ariant: pylimas paskleistas, beveik sulygintas su aplinkiniais laukais, griovys užpiltas ir užlygintas.

Datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

1948 ir 1964 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas, 1987 m. – Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius ir Gintautas Zabiela (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba).

1978 m. Ignas Jablonskis vakarinėje dalyje padarė pylimo pjūvį - 25,5 m². Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, jame rasta lipdytos keramikos.

Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos kuršių Šakalžemės vietovės pilis.

Vietos gyventojai piliakalnį vadina Pile, Papilale. Pasakojama, kad senovėje čia stovėjo dvaras. Jo ponas žiauriai elgėsi su pavaldiniais, nuvykęs į Mosėdį, jodinėjo po bažnyčią. Vieną Kalėdų dieną perkūnas poną nutrenkė, o jo dvaras pranyko. Ilgai jo vietoje žiojėjo gyli duobė, kurią aplinkiniai gyventojai užpylė ir užlygino ardami laukus.

Kitas padavimas mena, kad piliakalnį supylė švedai, o jų pilies griuvėsiai stūksojo iki pat XX a.

1988 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR1720),1993 m. registruotas kultūros vertybių registre, 1997 m. – kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A477), 1998 m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (A477P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.