Ščebžešyno konfederacija (lenk. Konfederacja szczebrzeszyńska) – 1672 m. lapkričio 23 d. Ščebžešyne (Lenkija) sudaryta Abiejų Tautų Respublikos karinė ir politinė konfederacija, inicijuota didžiojo karūnos etmono Jono Sobieskio, nukreipta prieš karalių Mykolą Kaributą Višnioveckį, kuris siekė įgyvendinti reformas (tarp jų – pareigų kadencijų įvedimą ir draudimą vienu metu eiti kelias valstybines pareigas).
Dėl Jono Sobieskio autoriteto konfederaciją palaikė karūnos (Lenkijos) kariuomenė. Karalių rėmė Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas ir jo pajėgos.
Konfederaciją sudarė karūnos kariuomenė, vadovaujama maršalkos ir didžiojo etmono Jono Sobieskio bei jo artimiausių karinių ir politinių bendradarbių: Kijevo vaivados Andžejaus Potockio, karūnos vėliavininko Mikolajaus Hieronimo Sieniavskio, karūnos sargybininko Stefano Bidzinskio ir Maltos ordino riterio Hieronimo Augustino Lubomirskio. Ši grupuotė buvo vadinama „malkontentais“. Ji priešinosi karaliui ir jo šalininkams („regalistams“), kas sukėlė rimtus vidaus politinius konfliktus valstybėje.
Jono Sobieskio autoritetas konfederacijos sudarymo metu buvo labai didelis po sėkmingo žygio prieš totorių čambulus. Jis buvo laikomas „Tėvynės gynėju“ po to, kai vasarą, po Osmanų imperijos apgulties, kapituliavo Podolės Kamenieco tvirtovė ir priešas priartėjo prie Lvovo.
Pagrindinis konfederacijos tikslas buvo pasipriešinti vos mėnesiu anksčiau sudarytai Golebo konfederacijai, kuria buvo siekiama atimti iš Jono Sobieskio etmono titulą (buožę), reformuoti valstybės administraciją ir užkirsti kelią karaliaus nuvertimui, kurį esą planavo Sobieskio šalininkai. Oficialiai Ščebžešyno konfederacija deklaravo senųjų bajorų teisių, seimo ir seimelių valdymo principų bei etmono pareigų teisių gynybą.
1672 m. gruodį Sobieskio šalininkų kariuomenė išvyko į žiemos stovyklas, tačiau faktiškai perėmė didžiosios Karūnos dalies kontrolę ir Palenkėje blokavo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę, kuri ketino padėti karaliui Višniovieckiui.
1673 m. kovo 12 d. ATR Seime, spaudžiant naujo karo su Osmanų imperija grėsmei ir dėl to, kad nebuvo ratifikuota Bučačo sutartis, abi pusės susitaikė. Tačiau realiai Jono Sobieskio stovykla iš šios konfrontacijos išėjo laimėjusi, o Golebo konfederacijos siektos reformos nebuvo įgyvendintos.
- Ščebžešino konfederacija