37°14′ š. pl. 76°07′ v. ilg. / 37.233°š. pl. 76.117°r. ilg.
Česapiko įlanka arba Česapyko įlanka (angl. Chesapeake Bay) – didžiausia įlanka Jungtinių Amerikos Valstijų rytinėje pakrantėje. Ilgis 311 km, plotis nuo 5 iki 40 km. Įsiterpusi tarp Šiaurės Amerikos žemyno ir Delmarvos pusiasalio. Su Atlanto vandenynu jungiasi sąsiauriu tarp Virdžinija Bičo ir Keip Čarlzo. Didžiausias gylis 48 m, laivakelio minimalus gylis 11 metrų. Rytiniai krantai žemi, pelkėti, vakariniai – daugiausia statūs.
Įlanka susidariusi vandenynui užliejus buvusias Saskvehanos upės žiotis. Kitos didesnės įtekančios upės – Džeimsas, Jorkas, Rapahanokas, Potomakas, Pataksentas, Vikomikas, Nantikokas, Čoptankas ir Česteris. Daugelis šių upių įteka sudarydamos plačias estuarijas. Kanalas jungia Česapiko įlanką su Delavero įlanka.
Didžiausi uostai prie Česapiko įlankos: Baltimorė, Hamptonas, Niuport Niusas, Portsmutas, Norfolkas. Per įlanką nutiesti du tiltai: Česapiko įlankos tiltas (ofic. Viljamo Prestono Leino tiltas, tarp Stevansvilio ir Anapolio) ir Česapiko įlankos tiltas-tunelis (tarp Virdžinija Bičo ir Keip Čarlzo).
1607 m. įlankos pakrantėje įkurta pirma europiečių kolonija Džeimstaunas. 1608 m. britų jūrininkas Džonas Smitas ištyrinėjo Česapiko įlanką, jos patogiose estuarijose pradėjo kurtis naujakuriai. Per 1812 m. karą, pro šią įlanką įsiveržė britų laivynas.
Iki XX a. antros pusės Česapiko įlanka pasižymėjo maistingais vandenimis, kuriuose gausiai veisėsi žuvys, vėžiagyviai ir kita jūros flora bei fauna. Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio dėl didėjančios taršos įlankos gyvoji gamta ėmė sparčiai skursti, sunyko žvejybinė ir rekreacinė įlankos reikšmė.